Viena klaida, kainavusi darbą: pamokos iš darbo pokalbio

Darbo pokalbis. Tai tas etapas darbo paieškos procese, kurio daugelis laukia su nerimu, viltimi, o kartais – net su baime. Tai proga ne tik pristatyti savo profesinę patirtį ir įgūdžius, bet ir pademonstruoti asmenines savybes, motyvaciją bei suderinamumą su įmonės kultūra. Deja, tai taip pat yra etapas, kuriame net ir menkiausia klaida gali užverti duris į svajonių poziciją. Esu tikras, kad daugelis mūsų esame patyrę tą nemalonų jausmą po pokalbio, kai galvoje sukasi mintys: „Ką padariau ne taip? Kodėl manęs nepasirinko?“. Kartais atsakymas slypi viename neapgalvotame sakinyje, netinkamame elgesyje ar prastai suvaldytame jaudulyje. Šiandien noriu pasidalinti įžvalgomis apie vieną dažnai pasitaikančią, bet itin kritinę klaidą darbo pokalbio metu, kuri gali kainuoti darbo pasiūlymą, ir, svarbiausia, kaip jos išvengti bei paversti kiekvieną pokalbį vertinga mokymosi patirtimi.

Lemtingas momentas: kas nutiko?

Įsivaizduokime situaciją. Sėdite priešais potencialų darbdavį ar personalo atrankos specialistą. Pokalbis vyksta sklandžiai, jaučiatės užtikrintai, atsakinėjate į klausimus apie savo patirtį, įgūdžius, pasiekimus. Atrodo, viskas krypsta teigiama linkme. Ir tuomet nuskamba klausimas, kuris, nors ir dažnas, daugeliui kelia sumaištį: „Papasakokite apie situaciją, kai susidūrėte su konfliktu ankstesnėje darbovietėje ir kaip jį sprendėte?“. Arba dar subtilesnis variantas: „Kodėl palikote (ar norite palikti) savo ankstesnį darbą?“.

Čia ir slypi pavojus. Apimtas noro pasirodyti kuo geriau ar tiesiog nesuvaldęs emocijų, kandidatas pradeda pasakoti. Ir ne bet kaip, o su kartėliu, kritika buvusiam vadovui ar kolegoms, detaliai nupasakodamas visas „neteisybes“ ir pabrėždamas, koks neteisus buvo „kitas“. Galbūt net pasako frazę: „Mano buvęs vadovas buvo visiškai nekompetentingas“ arba „Ten buvo tokia toksiška aplinka, kad nebebuvo įmanoma dirbti“.

Atrodytų, kas čia blogo? Juk sakoma tiesa, dalijamasi patirtimi. Tačiau būtent čia ir buvo padaryta lemtinga klaida. Pokalbio atmosfera akimirksniu pasikeičia. Interviuotojų veiduose atsiranda susirūpinimas, galbūt net nusivylimas. Klausimai tampa atsargesni, o pokalbio pabaigoje jaučiasi aiškus atšalimas.

Kodėl tai buvo klaida? Analizė

Neigiamas kalbėjimas apie buvusius darbdavius, vadovus ar kolegas yra viena didžiausių klaidų, kurias galima padaryti darbo pokalbio metu. Ir štai kodėl:

Neprofesionalumas ir lojalumo stoka: Darbdaviai ieško ne tik kompetentingų, bet ir profesionalių, lojalių darbuotojų. Jei kandidatas atvirai kritikuoja buvusią darbovietę, kyla natūralus klausimas: ar jis taip pat elgsis ir išėjęs iš šios įmonės? Ar galima juo pasitikėti? Tai signalizuoja apie galimą polinkį į apkalbas, intrigų kūrimą ir bendrą negatyvumą.
Nesugebėjimas spręsti konfliktų: Užuot parodžius brandą ir gebėjimą konstruktyviai spręsti nesutarimus, kaltinimai kitiems rodo, kad kandidatas galbūt vengia atsakomybės, nemoka ieškoti kompromisų ar net turi sunkumų bendraudamas su skirtingais žmonėmis. Darbdavys nori matyti problemų sprendėją, o ne jų kūrėją ar eskaluotoją.
Neigiamas požiūris: Nuolatinis skundimasis ir negatyvumas gali sudaryti įspūdį, kad kandidatas yra pesimistiškas, sunkiai pritampantis kolektyve žmogus. Įmonės siekia kurti pozityvią darbo aplinką, todėl tokie kandidatai dažnai atmetami, net jei jų profesinė kvalifikacija yra tinkama.
Subjektyvumas: Pokalbio vedėjai supranta, kad jie girdi tik vieną medalio pusę. Atviras puolimas prieš buvusius kolegas ar vadovus gali pasirodyti neobjektyvus ir nebrandus.

Net jei jūsų patirtis buvusioje darbovietėje iš tiesų buvo neigiama, darbo pokalbis nėra tinkama vieta išlieti susikaupusį kartėlį. Tai strateginis susitikimas, kurio tikslas – įtikinti darbdavį, kad esate geriausias kandidatas šiai pozicijai.

Išmoktos pamokos: kaip elgtis kitaip?

Taigi, kaip reikėtų reaguoti į klausimus apie buvusią darbovietę ar konfliktines situacijas, kad nepadarytumėte šios kritinės klaidos?

Koncentruokitės į faktus, o ne emocijas: Jei klausiama apie išėjimo priežastis, atsakykite diplomatiškai ir profesionaliai. Pavyzdžiui: „Ieškojau naujų profesinių iššūkių“, „Norėjau praplėsti savo kompetencijas srityje X“, „Įmonės restruktūrizacija lėmė mano pozicijos panaikinimą“, „Siekiau geresnio darbo ir asmeninio gyvenimo balanso“. Venkite bet kokių neigiamų epitetų ar kaltinimų.
Kalbėdami apie konfliktus, akcentuokite sprendimą ir išmoktas pamokas: Jei teko susidurti su nesutarimais, apibūdinkite situaciją neutraliai, sutelkite dėmesį į tai, kokių veiksmų ėmėtės jai išspręsti, ir ką iš to išmokote. Pavyzdžiui: „Buvo situacija, kai mano ir kolegos nuomonės dėl projekto įgyvendinimo išsiskyrė. Inicijavau pokalbį, išklausiau jo argumentus, pristačiau savuosius ir kartu radome kompromisinį sprendimą, kuris leido sėkmingai užbaigti projektą. Išmokau, kaip svarbu atvirai komunikuoti ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų.“
Parodykite brandą ir pozityvumą: Net jei patirtis buvo sunki, stenkitės rasti teigiamų aspektų arba bent jau kalbėti neutraliai. Galite paminėti įgytą patirtį, išmoktas pamokas, užmegztus naudingus kontaktus.
Pasiruoškite iš anksto: Apgalvokite galimus atsakymus į šiuos nepatogius klausimus dar prieš pokalbį. Tai padės išvengti spontaniškų, emocijomis paremtų reakcijų.

Dažniausios klaidos darbo pokalbiuose Lietuvoje (ir kaip jų išvengti)

Žinoma, neigiamos kalbos apie buvusius darbdavius – tik viena iš galimų klaidų. Lietuvos darbo rinkoje, kaip ir visur, kandidatai daro ir kitų apmaudžių klaidų, kurios gali užkirsti kelią į sėkmę. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:

Nepasiruošimas ir nežinojimas apie įmonę: Atėjimas į pokalbį nepasidomėjus įmonės veikla, vertybėmis, rinka ar net pačia pozicija rodo motyvacijos stoką. Patarimas: Skirkite laiko „namų darbams“ – išanalizuokite įmonės svetainę, socialinius tinklus, naujienas.
Netinkama apranga ir išvaizda: Nors aprangos kodas tampa vis laisvesnis, tvarkinga ir poziciją atitinkanti apranga vis dar yra svarbi pirmojo įspūdžio dalis. Patarimas: Rinkitės tvarkingą, dalykinį stilių, nebent įmonės kultūra akivaizdžiai leidžia laisvesnį aprangos kodą.
Vėlavimas: Tai rodo nepagarbą ir prastus laiko planavimo įgūdžius. Patarimas: Suplanuokite kelionę iš anksto, numatykite galimus trukdžius ir atvykite bent 5-10 minučių anksčiau.
Negebėjimas aiškiai formuluoti minčių: Nerišlus kalbėjimas, atsakymų vengimas ar per ilgi, nekonkretūs atsakymai gali sudaryti prastą įspūdį. Patarimas: Pasiruoškite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, naudokite STAR metodą (Situacija, Užduotis, Veiksmas, Rezultatas) struktūruotiems atsakymams apie patirtį.
Per didelis familiarumas arba arogancija: Nors draugiškumas yra vertinamas, svarbu išlaikyti profesionalų atstumą. Arogancija ar perdėtas pasitikėjimas savimi taip pat gali atstumti. Patarimas: Būkite mandagūs, pagarbūs, klausykite atidžiai ir kalbėkite užtikrintai, bet ne arogantiškai.
Netinkama kūno kalba: Akių kontakto vengimas, sukryžiuotos rankos, neramus elgesys gali signalizuoti apie neužtikrintumą ar nesusidomėjimą. Patarimas: Palaikykite akių kontaktą, sėdėkite tiesiai, naudokite atvirus gestus.
Klausimų neturėjimas darbdaviui: Tai gali būti interpretuojama kaip susidomėjimo stoka. Patarimas: Paruoškite bent 2-3 apgalvotus klausimus apie poziciją, komandą, įmonės kultūrą ar ateities planus.
Melavimas arba informacijos iškraipymas: Neteisingos informacijos pateikimas CV ar pokalbio metu anksčiau ar vėliau išaiškėja ir gali turėti rimtų pasekmių. Patarimas: Būkite sąžiningi dėl savo patirties ir įgūdžių.
Pernelyg ankstyvas dėmesys atlyginimui: Nors atlyginimas yra svarbus aspektas, Lietuvoje vis dar įprasta jį detaliau aptarti vėlesniuose etapuose arba kai darbdavys pats pradeda šią temą. Per anksti iškeltas klausimas gali sudaryti įspūdį, kad kandidatą domina tik pinigai. Patarimas: Leiskite darbdaviui inicijuoti pokalbį apie atlyginimą arba palaukite antrojo pokalbio etapo.

Pasiruošimas – sėkmės raktas

Daugumos šių klaidų galima išvengti skyrus pakankamai laiko ir pastangų pasiruošimui. Kruopštus pasiruošimas ne tik padeda jaustis užtikrinčiau, bet ir parodo jūsų motyvaciją bei profesionalumą.

Ištirkite įmonę ir poziciją: Supraskite, kuo gyvena įmonė, kokie jos tikslai, vertybės, kokie reikalavimai keliami konkrečiai pozicijai.
Apmąstykite klausimus ir atsakymus: Pagalvokite apie galimus klausimus (stiprybės, silpnybės, patirtis, motyvacija, elgesys situacijose) ir suformuluokite aiškius, konkrečius atsakymus. Pasinaudokite STAR metodu.
Analizuokite save: Aiškiai įvardinkite savo stipriąsias puses, susijusias su pozicija, ir apgalvokite, kaip konstruktyviai kalbėti apie sritis, kuriose dar galite tobulėti (silpnybes).
Paruoškite klausimus darbdaviui: Tai rodo jūsų susidomėjimą ir iniciatyvumą. Klausimai turėtų būti apgalvoti ir ne tie, į kuriuos atsakymus lengvai rastumėte įmonės svetainėje.
Suplanuokite logistiką ir aprangą: Pasirūpinkite tinkama apranga, suplanuokite kelionę (jei pokalbis gyvai) ar techninį pasirengimą (jei nuotoliniu būdu).
Praktikuokitės: Jei įmanoma, pasipraktikuokite atsakinėti į klausimus su draugu, šeimos nariu ar karjeros konsultantu. Tai padės jaustis laisviau ir sklandžiau reikšti mintis.

Požiūris į nesėkmę: galimybė tobulėti

Galiausiai, svarbu prisiminti, kad net jei darbo pokalbis nebuvo sėkmingas ir darbo pasiūlymo negavote, tai nėra pasaulio pabaiga. Kiekvienas pokalbis, net ir tas, kuriame padarėte klaidų, yra neįkainojama patirtis. Svarbiausia – nepasiduoti nusivylimui, o analizuoti situaciją: kas pavyko gerai, o ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip?

Ar per mažai pasiruošėte? Galbūt netinkamai atsakėte į konkretų klausimą? O gal tiesiog ši pozicija ar įmonė nebuvo skirta jums? Sąžininga savirefleksija padeda mokytis ir tobulėti. Klaidos yra natūrali mokymosi proceso dalis. Išmokę jas atpažinti ir suprasti, kodėl jos yra klaidos, kitą kartą būsite stipresni, labiau pasitikintys savimi ir geriau pasiruošę sužibėti darbo pokalbyje.

Lietuvos darbo rinka nuolat kinta, siūlydama naujas galimybes. Neleiskite vienai klaidai ar nesėkmei užgožti jūsų potencialo. Mokykitės, ruoškitės ir drąsiai ženkite į kitą darbo pokalbį – galbūt būtent jis taps jūsų sėkmės istorijos pradžia.